Šių metų rugsėjo mėnesį sukako 700 metų nuo Vakarų literatūros genijaus, „Dieviškosios komedijos“ autoriaus mirties. Kodėl pasaulis iki šiol skaito Dantės kūrinius, o net trys naujausių laikų popiežiai, tarp jų ir dabartinis Katalikų Bažnyčios vadovas Pranciškus paskyrė savo apaštalinius laiškus jo asmeniui ir kūrybai?„Mažojoje studijoje“ vieši tikras Dantės entuziastas ir gerbėjas ir vienas iš žurnalo „Naujasis Židinys-Aidai“ naujausio numerio autorių Tomas Riklius, Vilniaus Universiteto klasikinės filologijos katedros doktorantas, tyrinėjantis ankstyvojo baroko katalikiškąją meno teoriją ir šiuo metu esantis stažuotėje Romoje. Jį kalbina Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Mažoji studija. Kultūra ir religija.

Mažoji studija. Kultūra ir religija. Dantė - vilties ir meilės pranašas

Kuo paaiškinti tolydžio augantį populiarumą Mažosios akademijos, dešimtmetį veikiančios Lietuvių katalikų mokslo akademijos patalpose Vilniaus senamiestyje? Jos duris vis dažniau atveria ir nepraktikuojanti religijos visuomenė. Pokalbis su filologe dr. Rima Malickaite iš Nukryžiuotojo Kristaus seserų kongregacijos.Ved. Jūratė Kuodytė

Mažoji studija. Mažosios akademijos fenomenas. Dr. Rima Malickaitė

Baba Dunja atsikrausto namo į po Černobylio katastrofos ištuštėjusį Černovo kaimą. Ten gyvena su keliais pargrįžėliais kaimynais, gyvūnais ir savo sodu. Laiškais palaiko ryšį su dukra ir anūke. Dar ji kartais užsuka į netoliese esantį didesnį miestelį, bet tik su reikalais ir tik trumpam. Tai ar Baba Dunja keistuolė, ar pasaulis išprotėjęs? Kas nutinka, kai į tokią atitrūkusią vietovę įsiveržia šiuolaikinis pasaulis?Jogilė Ulinskaitė, Donatas Puslys ir Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė aptaria Alina Bronsky romaną „Paskutinė Babos Dunjos meilė" (iš vokiečių kalbos vertė Vytenė Saunoriūtė, Aukso žuvys, 2019).

Mažoji studija. Kultūra ir religija. Knygų klubas

„Pasaulyje, kuriame pilna dizainerių, besiverčiančių per galvą, siekiant paversti juvelyrinius papuošalus mados industrijos atšaka, todėl savaime prisitaikančių prie mados (ne be reikalo ji vadinama skudurų prekyba) - Aleksas išlieka toks susikaupęs, kad niekada nejaučia poreikio ką nors vytis. Kodėl jis turėtų? Jis mato platų vaizdą, lyg didingą mozaiką; tačiau ta mozaika sudaryta iš tokių smulkmenų, kurioms atlikti reikalingi mikroskopai, - ir tai tik pirmasis šio dizainerio prieštaravimas.Aleksas Šepkus neturi prasmės. Kažkur tarp savo pamėgtų P.G. Wodehouse knygų ir nutrinto Viduramžių bažnyčios grindų akmens, Aleksas atrado laikui nepavaldų grožį. Taigi, galbūt jis turi prasmę. Aleksui toks klausimas patiktų.Aleksas Šepkus yra fanatikas; intelekto pajėgumai, kuriuos jis pasitelkia savo darbe, gerokai viršija nacionalinį juvelyro reikalavimų standartą. Dėl to kyla antrasis su Aleksu susijęs prieštaravimas: toks obsesinis požiūris paprastai nesuderinamas su humoro jausmu. Tačiau Alekso darbe matome nenugalimą žaismingumą, net keistumą, kuriam auksakalystės pasaulyje nėra lygių“.Taip apie Aleksandrą Šepkų rašė britų juvelyras Stephenas Websteris. Laidoje iškeliavusį bičiulį ir jo kūrybą prisimins menotyrininkė Giedrė Jankevičiūtė ir filosofas Vytautas Ališauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė.

Mažoji studija. Kultūra ir religija. Juvelyrui Aleksandrui Šepkui (1954-2021) atminti

Pokalbis su kardinolu Audriu Juozu Bačkius apie migrantų krizę ir sunkias pastangas priimti pabėgėlį ne kaip pavojingą nusikaltėlį, bet kaip savo artimą.„Tai širdies darbas“, - kartoja Jo Eminencija.Redaktorius Julius Sasnauskas

Mažoji studija. Kultūra ir religija. Sunkios pastangos priimti pabėgėlį

Socialiniai, kultūriniai projektai šventoje vietoje glumina ištikimuosius maldininkus,vis dažniau privačiuose pokalbiuose padūsaujama, kad piligrimystė tampa labiau panaši į turizmą nei į maldingą kelionę, tikslai susipainioja, prasmė prarandama. Bažnyčios istorikė dr. Jūratė Micevičiūtė, pati vedanti piligrimus po sakralias vietas Ispanijoje, aptaria piligrimystės reiškinį, jo pokyčius istorijos tėkmėje.Ved. Jūratė Kuodytė

Mažoji studija. Kultūra ir religija. Dr. Jūratė Micevičiūtė: piligrimystė vakar ir šiandien

Mažoji studija. Kultūra ir religija

Iš „Mažosios studijos" archyvų. Apie Molotovo-Ribentroppo paktą diskutuoja istorikas Antanas Terleckas ir buvęs disidentas ir politinis kalinys Julius Sasnauskas.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Mažoji studija. Kultūra ir religija. Laida skirta Juodojo kaspino dienai

Iš „Mažosios studijos“ archyvų: teatrologė Audronė Girdzijauskaitė, knygos „Atminties šuliniai“ autorė, dalinasi prisiminimais apie gyvenimą pokario Vilniuje.Redaktorius Julius Sasnauskas

Mažoji studija. Kultūra ir religija. Teatrologė Audronė Girdzijauskaitė apie pokario Vilnių

Iš „Mažosios studijos“ archyvų: laida apie LGBT žmonių sielovadą.Dalyvauja kun. Evaldas Darulis OFM, bendruomenės narės Emilija ir Jolanta.Redaktorius Julius Sasnauskas

Mažoji studija. Kultūra ir religija. Apie LGBT žmonių sielovadą

Iš „Mažosios studijos" archyvų: pokalbis su sociologe Irena Egle Laumenskaite apie piktnaudžiavimą galia Bažnyčiofje.Redaktorė Jūratė Kuodytė.

Mažoji studija. Kultūra ir religija. Piktnaudžiavimas galia Bažnyčioje

Apie Jose Eduardo Agualusos knygą „Bendroji užmaršties teorija“ diskutuoja Dovydas Skarolskis, Paulius Kliučininkas ir Donatas Puslys.

Mažoji studija. Kultūra ir religija. „Bendroji užmaršties teorija“

Jau pusantrų metu Lietuva gyvena pandemijos valdymo režimu, kuris reiškia, kad siekiant pažaboti virusą, piliečiams tenka susitaikyti su laikinu iki tol įprastomis atrodžiusių laisvių ir teisių apribojimu. Ar pandemijos valdymo priemonės reiškia, kad mūsų valstybė vis dar gyvena liberaliojoje demokratijoje? Apie tai „Prie Naujojo Židinio“ diskutuoja VU TSPMI magistrantas Paulius Vijeikis ir „Mažosios studijos“ bendradarbis Laurynas Peluritis.Redaktorė Rūta Tumėnaitė

Mažoji studija. Kultūra ir religija. Apie demokratiją be epitetų

1991 metų sausio 13 ir liepos 31 dienomis sovietų omonininkai nužudė Lietuvos laisvės gynėjus. Abi datos skaudžios, persmelktos kančios, neteisingumo, širdgėlos, kuri ypatingai prislėgusi aukų artimuosius, gyvus likusius sužeistuosius. Vis dėlto šiurpus įvykis Medininkų pasienio poste sulaukia mažesnio visuomenės, žiniasklaidos, o gal ir politikų dėmesio. Iš aštuonių tądien poste budėjusių Lietuvos pareigūnų vienintelį, sunkiai sužeistą Tomą Šerną medikams pavyko išgelbėti. Dėl Medininkų žudynių nuteistas ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę atlieka buvęs OMON milicininkas Konstantinas Michailovas. Kitų trijų žudikų, kurie Lietuvos teismų buvo nuteisti už akių, Rusija neišduoda. Praėjus 30-čiai metų po sovietų įvykdyto nusikaltimo – pokalbis su evangelikų reformatų kunigu Tomu Šernu.Ved. Jūratė Kuodytė

Mažoji studija. Kultūra ir religija. Medininkų žudynių liudininkas Tomas Šernas

Laidos autoriai ieško brandaus kultūros ir religijos sąlyčio pavyzdžių šiandienos pasaulyje, aptaria aktualias Lietuvos bei tarptautinio gyvenimo problemas, supažindina su intriguojančiomis biografijomis. Sekmadieniais 17.03 val. per LRT RADIJĄ ir pirmadieniais 17.30 val. per LRT KLASIKĄ.

hubhopper

Mažoji studija. Kultūra ir religija.

hubhopper