Statistikos departamento duomenimis, šiandien COVID-19 serga 27,5 tūkst. Lietuvos gyventojų. Medikai įsitikinę – tai dar toli gražu ne bangos viršūnė. Į ligonines kasdien su COVID-19 diagnoze paguldoma apie pusantro šimto pacientų, tiek pat jų kasdien gydoma reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Šie sunkūs pacientai be sąmonės guli prijungti prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų ar EKMO sistemų. Prie jų nuolat budi medikų komandos, iš kurių arčiausiai paciento visada yra slaugytojai. Santaros klinikų Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus slaugytoja bei koordinatorė Ingrida Chramčenko atvirai pasakoja apie tai, kaip šiandien, kaistant situacijai ligoninėse, atrodo reanimacijos ir intensyvios terapijos slaugytojo darbo diena.Kita laidos tema – asmeninis asistentas žmogui su negalia. 2020 m. pabaigoje mūsų šalyje gyveno apie 230 tūkst. asmenų su negalia, kuriems dažniausiai kasdien reikia artimųjų ar profesionalių darbuotojų pagalbos. Negalios spektras labai platus: nuo piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, skeleto bei raumenų ligų iki psichikos bei elgesio sutrikimų. Vieniems sunku nuvykti į darbą, ugdymo įstaigą, į valstybines institucijas tvarkyti būtinų dokumentų arba tiesiog apsipirkti parduotuvėje.Dažnai sunkesnę negalios formą turinčius žmones prižiūri šeimos nariai: jeigu vaikui, tėčiui ar mamai reikia kasdienės nuolatinės priežiūros, dažnai vienas šeimos narių turi tiesiog mesti darbą ir likti namuose. Tada ir jis iškrenta iš darbo rinkos, o šeimos pajamos balansuoja ant skurdo ribos.Tokioms šeimoms nuo liepos į pagalbą skuba asmeniniai asistentai. Mat nuo šių metų kovo Seimas priėmė įstatymo pakeitimą, kuriuo asmeninio asistento pagalba įteisinta kaip nuolatinė. Nuo liepos 1-osios iki kitų metų asmeninę pagalbą planuojama suteikti 600 žmonių su negalia, o vėliau kasmet planuojama 1,5 tūkst. negalią turinčių žmonių paskirti po asmeninį asistentą. Kaip iš arti atrodo projektas žvelgiant tiek asmeninio asistento, tiek neįgaliojo akimis, papasakos asmenine neįgaliojo asistente tapusi Viktorija Kareckaitė bei Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė ir informacinės kampanijos „Jokio skirtumo“ socialinės iniciatyvos konsultantė Kristina Dudonytė.Ved. Laura Adomavičienė

Sveikata.

Sveikata. Iš pirmų lūpų – apie įtampą COVID-19 reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje

Greičiausiai kiekvienas pažįstamų rate turime žmonių su išsikišusiu pėdos kauliuku ir greičiausiai tai bus moteris. Jai sunku išsirinkti avalynę, ji kenčia nuo skausmo po ilgesnių pasivaikščiojimų ar intensyvesnio sporto. Dalis šių moterų jau operavo pėdą, tačiau net ir po operacijos pėdos kauliuko bėdos ilgainiui gali atsinaujinti. Ar įmanoma apskritai išvengti pėdos kauliuko bėdų? Kiek šiai problemai įtakos turi avalynė ir ar visais atvejais būtina išsikišusį pėdos kauliuką operuoti? Pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytoja ortopede-traumatologe Evelina Kondrusevičiene.Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų turėjo per didelį svorį, 38 proc. turėjo antsvorio, daugiausia vyrų, o 19 proc. gyventojų diagnozuotas nutukimas ir šią diagnozę dažniau išgirsta moterys. Higienos instituto stebėjimai rodo, kad Lietuvoje daugėja ir nutukusių vaikų. 2019-2020 penktadalis visų vaikų iki 18 metų turėjo antsvorio arba buvo nutukę.Nutukimas yra rimta liga, galinti turėti rimtų padarinių žmogaus sveikatai ir net gyvybei. Per didelis svoris taip pat gali signalizuoti apie kitus rimtus susirgimus, tokius kaip cukrinis diabetas, edokrininės ligos, kasos problemos. Yra žinoma, kad nutukimą gali skatinti ir centrinės nervų sistemos ligos. Kaip kovoti su viršsvoriu ir nutukimu? Ar įmanoma šios ligos išvengti, jeigu yra žinoma, kad nutukimą gali lemti ir genetiniai veiksniai? Kiek kovai su antsvoriu įtakos turi sportas ir kaip pasirinkti tinkamą fizinio aktyvumo režimą. Pokalbis su Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos ambulatorinio skyriaus vadove, profesore Džilda Veličkiene ir Sporto ir sveikatingumo klubų „Impuls“ sporto dalies vadovė Ieva Rackevičienė.Ved. Laura Adomavičienė

Sveikata. Kaip kovoti su nutukimu, net jei jis – genetiškai paveldėtas ir kada būtina operuoti išsikišusį pėdos kauliuką?

Krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga ne tik Lietuvoje, bet ir visame Vakarų pasaulyje. Šią diagnozę kasmet išgirsta kas aštunta Lietuvos moteris. Laimė, jeigu ligą pavyksta užčiuopti pirmoje arba priešvėžinėje stadijoje, tačiau tokie atvejai Lietuvoje, deja, nėra dažni. Mat vėžys – nebylus ir ypač retai apie save įspėja aiškiais simptomais.Lietuvoje profilaktiškai dėl krūties vėžio tikrinasi tik pusė visų moterų, kurios privalėtų. Pagal ankstyvų diagnozių skaičių mūsų šalis velkasi Europos Sąjungos lentelių apačioje. O tai rodo moterų tikimybę išgyventi. Mat krūties vėžį apčiuopus trečioje stadijoje išgyvenamumas siekia tik 25 proc.Dalies moterų po negailestingos diagnozės laukia ne tik kova su onkologine liga, kai kurioms jų tenka atsisveikinti su krūtimis. Neretai po krūtų operacijos subyra šeimos, moteris paskęsta depresijoje. Ar galėtų būti kitaip?Moteriai po krūties vėžio operacijos 1 kartą per metus valstybė kompensuoja krūties protezą ir specialią liemenėlę, kartu kainuojančius apie 200 eurų. Jeigu moteris krūties neturi 25 metus, reiškia, jai valstybė preliminariai per šį laikotarpį yra kompensavusi priemonių už 5 tūkst. eurų. Palyginimui, krūties atstatymo operacija privačioje klinikoje kainuoja 4 tūkst. eurų. Kodėl užuot kasmet dalijus protezus negalima kartą ir visiems laikams moteriai atkurti krūties?Laidos svečiai: Kauno apskrities moterų sveikatos draugijos „Alma“ pirmininkė Regina Malžinskienė, Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja chirurgė dr. Agnė Čižauskaitė ir BENU vaistinių tinklo Lietuvoje generalinė direktorė Rasa Montvilė.Ved. Laura Adomavičienė

Sveikata. Po krūties vėžio operacijos vyro žinutė žmonai: „Tu man tokia nereikalinga“. Kaip, kovojant su onkologine liga, savyje kartu rasti

2019 metais, likus keliems mėnesiams iki pandemijos, Lietuvos medikų sąjūdis paskelbė šokiruojančius apklausos rezultatus: iš beveik 3 tūkst. apklaustų gydytojų ir slaugytojų 90 proc. tikino patiriantys perdegimo sindromą: daugiau nei du trečdaliai kenčia nuo vidutinio perdegimo, sunkų patiria kas ketvirtas apklaustasis. Jau tuomet kalbėta, kad medikų perdegimo sindromas sukelia psichinės ir fizinės sveikatos sutrikimus, neigiamai veikia darbo rezultatus, dėl to nukenčia ir pacientai.Pandemija dar labiau supurtė medikų psichinę sveikatą. Pernai Psichotraumatologijos centro mokslininkų atlikta apklausa parodė, kad sunkų ir vidutinį stresą kentė pusė visų apklaustų medikų, nerimą – 35 proc., sunkią ir vidutinę depresiją – 43 proc. medikų. Nors dauguma jų paguodos ir ramybė ieško šeimoje, visgi kone ketvirtadalis apklaustųjų darbe patiriamai įtampai įveikti rinkosi alkoholį ir tik 8 proc. kreipėsi pagalbos į profesionalus.Šiandien Lietuva vėl žengia į juodąją COVID-19 zoną, ligoninių lovos sparčiai pildosi dūstančiais pacientais, tačiau medikų mažėja, likusių psichologinė būklė balansuoja ant ribos. Ar įmanoma tokiame kare išsaugoti gydytojų bei slaugytojų psichinę ir fizinę sveikatą, kad jie galėtų tinkamai pasirūpinti mumis visais?Laidoje dalyvauja: su Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentė Kristina Norvainytė, Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė, medicinos teisės ekspertas Andrej Rudanov.Ved. Laura Adomavičienė

Sveikata. Medikų perdegimo sindromas – trapi riba, skirianti nerimą ir apatiją nuo gilios depresijos

Savaitės pradžioje Nacionalinis visuomenės sveikatos centras išplatino pranešimą apie didėjantį COVID-19 židinių skaičių ugdymo įstaigose. Centro duomenimis visose Lietuvos ugdymo įstaigose per pirmas dvi mokslo metų savaites registruota virš 40 COVID-19 židinių, pusšimtis klasių dėl to išsiųstos mokytis nuotoliniu būdu.Statistikos departamento duomenimis, šiandien vos 22,5 proc. 12-15 metų moksleivių yra visiškai paskiepyti COVID-19 vakcina, nors jų skiepijimas prasidėjo dar birželį. Šie vaikai yra skiepijami „Pfizer-BioNTech“ arba „Moderna“ gamintojų vakcinomis, kai tarp skiepo pirmos ir antros dozių tėra 3-4 savaičių pertrauka, tad vakcinacijai iki rugsėjo pradžios laiko tarsi būta pakankamai.Nepaisant žemų vakcinacijos skaičių nerimą kartu kelia ir tai, kad nemaža dalis vaikų atsisako būti periodiškai testuojami. Ar tokiomis sąlygomis pavyks išsaugoti nepertraukiamą kontaktinį ugdymą? Kaip tokiu atveju suvaldyti sparčiai plintančią koronavirusinę infekciją, kai naujų atvejų skaičius per parą vietomis jau perkopia tūkstančio ribą? Pokalbis su virusologijos prof. Sauliumi Čaplinsku bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro gydytoja epidemiologe Daiva Razmuviene.Kita laidos tema – sepsis, būklė, kuri kasmet pasaulyje nusineša milijonus gyvybių, o COVID-19 pandemijos akivaizdoje sepsio rizika yra nepalyginamai didesnė. Statistikos departamento duomenimis, pernai iš viso Lietuvoje registruota beveik 7 tūkst. sepsio atvejų, kone du trečdaliai jų nustatyti 65 metų ir vyresniems gyventojams. Kasmet nuo šios ligos mūsų šalyje miršta po 300-400 žmonių ir dėl tokios statistikos iš dalies esame atsakingi patys. Kartais nuo sepsio pradžios pacientas, laiku nesulaukęs pagalbos, gali numirti ir per kelias valandas, dėl to mums patiems ypač svarbu žinoti pagrindinius sepsiui būdingus simptomus ir gaires, kaip tokioje situacijoje elgtis. Pokalbis su Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Anesteziologijos, reanimatologijos ir kritinių būklių centro vadovu, prof. Sauliumi Vosyliumi.Ved. Laura Adomavičienė

Sveikata. Su rugsėju prasidėjo COVID-19 chaosas ugdymo įstaigose – ar dar turime priemonių jam suvaldyti?

2020 metų pradžioje Lietuvoje dėl COVID-19 pandemijos buvo paskelbta ekstremali padėtis, įvesti reikalavimai dėvėti apsaugines veido kaukes, dezinfekuotis rankas, laikytis atstumo ir galiausiai visi sutartinai kovo mėnesį iškeliavome į karantiną. Dėl griežtų ribojimų pastarieji du gripo sezonai praslinko nė nepastebėti.Higienos instituto duomenimis, pernai dėl COVID-19 ribojimų pastebimai krito sergamumas kitomis infekcinėmis ligomis. Palyginimui, pernai gripu sirgusiųjų sumažėjo beveik 68 proc. lyginant su 2019 m. Ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų registruota 25 proc. mažiau, žarnyno infekcinių ligų – beveik 59 proc. mažiau nei 2019 m.COVID-19 ir šiandien niekur nesitraukia, o kartu ir dalis ribojančių priemonių lieka galioti: tai – apsauginės kaukės, atstumo laikymasis, dezinfekcija ir kitos. Turint visa tai omenyje, ar verta šiemet skiepytis gripo vakcina? Pokalbis su Valstybinės ligonių kasos Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus vedėja Lina Reinartiene bei bendrovės „Affidea Lietuva“ laikinąja vyriausiąja šeimos gydytoja Kristina Lebedevaite.Antroje laidos dalyje domėsimės, kokius medikamentus bei priemones pravartu turėti namų vaistinėlėje sparčiai plintant koronaviruso delta atmainai ir kylant COVID-19 susirgimų skaičiui. Pokalbis su šeimos gydytoja Jurga Dūdiene.Ved. Laura Adomavičienė

Sveikata. Du pastaruosius sezonus gripo nejutome nė kvapo – ar verta šiemet nuo jo skiepytis?

Higienos instituto duomenimis, per praėjusius metus dėl COVID-19 pandemijos ribojimų pastebimai sumažėjo gyventojų apslankymų pas gydytojų skaičius. Įdomu tai, kad mažėjantis apsilankymų skaičius iškreipia gyventojų sergamumo statistiką. Sergamumas infekcinėmis ir parazitinėmis ligomis pernai krito 25 proc., piktybinių navikų nustatyta 4,5 proc. mažiau, širdies ir kraujagyslių ligomis sergančiųjų sumažėjo daugiau ne 3,5 proc., akių ligų atvejų skaičius nukrito 21 proc., sergančių kvėpavimo ligomis – 22 proc. lyginant su 2019 m. statistika. Turint omenyje, kad, baimindamiesi užsikrėsti koronavirusine infekcija, pernai pas gydytojus lankėmės rečiau, o ir šie dėl ribojimų buvo sunkiau pasiekiami, šiandien profilaktinis sveikatos patikrinimas tampa ypač aktualus. Pokalbis su Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabele Juškiene.Stomatologai taip pat atkreipia dėmesį, kad abu karantinai nepraėjo be pasekmių ir jų pacientams: dėl nuotolinio darbo pakito gyventojų mitybos ir higienos įpročiai, dėl patiriamo streso padaugėjo dantų griežimo, fiksuojama daugiau suskilusių ar aptrupėjusių dantų atvejų. Kaip dažnai profilaktiškai turėtume lankytis pas odontologą? Pokalbis su Vilniaus Žalgirio klinikos gydytoja odontologe dr. Rūta Bendinskaite.Ved. Laura Adomavičienė

Sveikata. Abėcėlė suaugusiems: viskas, ką reikia žinoti apie sveikatos ir dantų profilaktinį patikrinimą

Higienos instituto duomenimis, per praėjusius metus nuo prostatos vėžio mirė daugiau nei pusė tūkstančio vyrų. Daugiausia mirčių registruota 70 metų ir vyresnių pacientų amžiaus grupėje. Sergančių šia liga kasmet nustatoma apie 3 tūkstančius ir prostatos vėžys diagnozuojamas vis jaunesniems pacientams. Įdomu tai, kad, genetikų tikinimu, daugiausia tai yra su senėjimo procesu susijusi onkologinė liga, kuriai paveldimumas turi mažai įtakos. Tik 5 proc. visų vyrų diagnozuojamas genetiškai paveldimas prostatos vėžys. Ar tai reiškia, kad šios ligos vyrai gali išvengti arba bent jau ją atitolinti? Pokalbis su Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologe radioterapeute Vita Žeromskiene.Dalis lietuvių, kuriems prostatos vėžys buvo nustatytas ankstyvoje stadijoje, pagalbos traukia į kaimyninę Latviją. Čia teikiamas gydymas Ciberknife technologija, kurios Lietuvoje nėra. Šį gydymo būdą pasirinkę vyrai pasakoja, kad prostatos vėžys per kelis apsilankymus sunaikinamas jonizuojančia spinduliuote, be pjūvio. Tam nereikia ilgiems tyrimams gultis į ligoninę, pas kaimynus galima užsukti valandai po darbo ir po procedūros važiuoti namo. Kiek Ciberknife technologija pasiteisina ir kodėl tokio pobūdžio operacijos nėra atliekamos Lietuvoje? Pokalbis su gydytoju onkologu dr. Mindaugu Danilevičiumi.Ir visgi kartais apie gresiančią onkologinę ligą galime sužinoti iš anksto. Mat moksliniai tyrimai rodo, kad vėžys gali būti genetiškai paveldima liga ir, jei šeimoje yra vėžiu sergančių žmonių, tikimybė jų vaikams sirgti padidėja 2-3 kartus. Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, yra žinoma apie 20 tipų piktybinių navikų, kurie laikomi paveldimais. Šiandien įmanoma įvertinti individualią vėžio riziką pasitelkus onkogenetinius tyrimus. Apie šių tyrimų svarbą pasakoja Santaros klinikų Paveldimo vėžio centro vedėjas onkogenetikas dr. Ramūnas Janavičius.Laidos vedėja Laura Adomavičienė

Sveikata. Su prostatos vėžio diagnoze – į Latviją. Kiek iš tiesų pasiteisina kaimynų siūloma technologija?

Nuo 2020 m. pradžios besitęsianti COVID-19 pandemija pakirto ne tik finansinį stabilumą, bet smogė ir žmonių psichinei sveikatai. Valstybės kontrolės duomenimis, bendras Lietuvos visuomenės streso lygis padidėjo du kartus, nerimo ir pykčio jausmai išaugo pusantro karto. Psichologų ir psichoterapeutų paklausa tokia didelė, kad konsultacijai galima užsirašyti anksčiausiai po mėnesio ar kelių, o kartais išvis nėra galimybės to padaryti.Nenuostabu, kad nusidriekus milžiniškoms eilėms prie psichologų kabinetų gyventojai dar labiau įniko į raminamuosius vaistus. Tačiau nuo liepos ir šioje srityje – naujovė. Norint įsigyti raminamųjų reikia turėti elektroninį receptą, o tai reiškia, kad skiriantis vaistų gydytojas turi įrašyti ir psichiatrinę diagnozę, kuri mūsų šalyje vis dar stigmatizuojama. Kai vaistai taip lengvai nebepasiekiami, o pas psichoterapeutą patekti dar sunkiau – ko gali griebtis tokioje situacijoje atsidūrę gyventojai?Rimtų psichikos sveikatos bėdų neišvengia ir vaikai. Valstybės kontrolės duomenimis, dėl karantino ir nuotolinio mokymosi vaikai ir paaugliai tapo ypač pažeidžiami. Vaikų linijos savanoriai sulaukia du kartus daugiau skambučių savižudybių tema, padaugėjo vaikų savižalos atvejų. Atlikti tyrimai rodo, kad kas trečiam 7-14 metų amžiaus vaikui yra iškilusi klinikinio sutrikimo rizika. Nors šiuo metu vis dar tęsiasi vaikų vasaros atostogos, vaikų psichologų ir psichiatrų didelis užimtumas rodo, kad šios problemos niekur nedingo. Ko griebtis, kad vaikai rugsėjo 1-ąją pasitiktų ramesni ir sveikesni?Laidoje dalyvauja Lietuvos psichoterapijos asociacijos pirmininkas, psichoanalitikas Robertas Balčiūnas ir VU Psichologijos instituto profesorė, psichologė-psichoterapeutė dr. Roma Jusienė.Laidos vedėja Laura Adomavičienė

Sveikata. Karantino paliktos žaizdos lengvai negyja: ko griebtis, kai kankina nerimas, o psichoterapeutas nepasiekiamas?

Nuo birželio per porą mėnesių Lietuvos-Baltarusijos sieną neteisėtai kirto daugiau nei 4 tūkst. migrantų iš 23 skirtingų pasaulio šalių. Beveik pusė jų sudaro Irako piliečiai, taip pat Lietuvoje glaudžiasi keli šimtai asmenų iš Kongo, daugiau nei šimtas – iš Kamerūno, yra atvykusių iš Sirijos, Irano, Rusijos, Afganistano ir kitų šalių. Būtina pasirūpinti ne tik šių žmonių laikinu apgyvendinimu, užtikrinant būtiniausias sanitarines sąlygas, bei maitinimu, bet ir sveikatos priežiūra.Rajonų, kuriuose laikinai glaudžiasi migrantai, vadovai Sveikatos apsaugos ministerijai siunčia nerimo signalus ne tik dėl įvairių infekcijos protrūkių, traumų, lėtinių ligų, bet ir augančio sergamumo COVID-19 liga stovyklų ribose. Pavyzdžiui, vien dėl COVID-19 protrūkio migrantų laikinoje gyvenvietėje Ignalinos rajonas atsidūrė juodojoje zonoje. Visgi šie sieną neteisėtai kirtę migrantai nėra Lietuvoje drausti asmenys, tad kokių sveikatos priežiūros paslaugų jie gali tikėtis, kas šią pagalbą jiems kompensuoja ir galiausiai, kiek tai kainuos?Laidoje dalyvauja: Ignalinos rajono savivaldybės vyriausioji gydytoja Jovita Gudelienė, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas, Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminės sveikatos priežiūros ir slaugos skyriaus patarėja Birutė Kavaliauskienė ir Valstybinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.Ved. Laura Adomavičienė

Sveikata. Neteisėtų migrantų sveikatos priežiūrai per metus numatyta išleisti daugiau nei 1,35 mln. eurų – kokio gydymo už šią sumą jie gali

Nebe pirmas mėnuo šalies medikai, virusologai ir mokslo bendruomenė ragina Vyriausybę kuo skubiau priimti sprendimą dėl trečiosios COVID-19 vakcinos dozės, kuri būtų prieinama ne tik rizikos grupėje esantiems pacientams, bet ir likusiai visuomenei, ypač tiems, kuriems nuo antrojo skiepo praėjo pusmetis ir daugiau. Į tokių asmenų gretas pirmiausia patenka medikai, slaugos ir globos namų darbuotojai, tai pat 70 metų ir vyresni gyventojai, kuriems plintančios naujosios koronaviruso atmainos kelia didžiausią pavojų. Ką apie tai mano Lietuvos Vyriausybė, pokalbis su premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos apsaugos klausimais Živile Gudlevičiene.Antroje laidos dalyje aptarsime erkinio encefalito keliamą pavojų. Šalies infekcinėse ligoninėse daugėja erkiniu encefalitu užsikrėtusių ir sunkiai sergančių pacientų ir dažniausiai tai yra neskiepyti žmonės. Kodėl lietuviai ignoruoja raginimą skiepytis, suvokdami, kad gyvena endeminėje zonoje, kur rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis yra kelis kartus didesnė, nei likusiose Europos šalyse? Su kokiais sveikatos padariniais susiduria infekuoti pacientai – pokalbis su Santaros klinikų infekcinių ligų gydytoja dr. Daiva Radzišauskiene.Laidos pabaigoje Nacionalinio transplantacijos biuro Transplantacijų koordinavimo skyriaus vedėjas Kęstutis Runkelė papasakos, kas ir kaip gali tapti organų donoru ir kokie nepagrįsti mitai vis dar gaubia šią sritį.Ved. Laura Adomavičienė

Sveikata. Trečios COVID-19 skiepo dozės belaukiant nevertėtų pamiršti ir kitų infekcinių ligų – šalyje daugėja erkinio encefalito aukų

Rūkymas yra priklausomybės liga, kuri kasmet nusineša apie 6 milijonus gyvybių pasaulyje, neskaičiuojant milijardų eurų, kurie yra išleidžiami rūkymo pasekmėms gydyti: plaučių, širdies ir kraujagyslių ligoms, onkologinėms ligoms ir pirmiausia plaučių vėžiui. Mat yra žinoma, kad šia liga rūkantys suserga 20 kartų dažniau.Rūkymo problemos mastą Lietuvoje iškalbingiausiai rodo statistika. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, Lietuva pagal rūkančių gyventojų skaičių yra devinta tarp visų Europos Sąjungos šalių. Lietuvoje tradicinius tabako gaminius rūko 28 proc. apklaustųjų. Tai yra 5 proc. daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Čia lyginant su vidurkiu populiaresnės ir elektroninės cigaretės bei kaitinamasis tabakas. Juos bent kartą bandė 16 proc. visų apklaustųjų Lietuvoje, o tai yra 2 proc. daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis.Elektroninės cigaretės bei kaitinamasis tabakas kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje, yra laikoma palankesne sveikatai alternatyva, padedančia atsikratyti šio žalingo įpročio. Ir visuomenėje yra paplitusi nuomonė, kad tradiciniuose rūkaluose esančios dervos kenkia labiau nei nikotinas. Tiesa tai ar reklaminis triukas, kurį skleidžia elektroninių rūkymo pakaitalų gamintojai?Apie kompleksinę pagalbą metantiems rūkyti LRT RADIJO laidoje „Sveikata“ kalbame su šeimos gydytoja dr. Viktorija Andrejevaite, RVUL toksikologu bei Vilniaus universiteto docentu dr. Robertu Badaru ir gydytoju psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu.Ved. Laura Adomavičienė.

Sveikata. Nėra nieko lengviau, kaip mesti rūkyti: kiek šioje kovoje veiksmingi alternatyvūs elektroniniai pakaitalai?

Nepaisant sveikatos ekspertų ir valdžios atstovų rekomendacijų šią vasarą nevykti atostogauti už Lietuvos ribų, tūkstančiai lietuvių visgi traukia ilsėtis į užsienį. Iš Lietuvos oro uostų kasdien pakyla dešimtys lėktuvų, ir visi jie sausakimši atostogautojų. Tačiau ne vienam, kraunančiam lagaminus išsvajotoms atostogoms, greičiausiai kyla minčių – o kas jei kelionėje aš ar mano šeimos narys užsikrės koronavirusine infekcija. Skiepyti asmenys, jei pasitaikytų besimptomė ligos forma, to gali nė nepastebėti, tačiau neskiepytiems grįžtant namo reikės atsivežti ir neigiamą COVID-19 testą. Ką daryti ir kur kreiptis, jeigu paaiškėja, kad COVID-19 testas yra teigiamas? Kaip išsirinkti tinkamiausią kelionės draudimą, kuris per atostogas ne tik suteiks didžiausią apsaugą nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų, bet ir padengs su COVID-19 liga susijusias išlaidas? Laidoje dalyvauja Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis ir Užsienio reikalų ministerijos Konsulinio departamento direktoriaus pavaduotoja Jolita Būčytė-Šidlauskienė.Neaiškumų kyla ir per pandemiją su vaikais keliaujantiems tėvams. Mat kiekvieną savaitę kaičiasi užsienio šalių statusas pagal jose vyraujantį sergamumą COVID-19: šalys perskirstomos į žalią, geltoną, raudoną ir pilką zonas. Tai reiškia, kad kartu gali keistis ir reikalavimai iš užsienio parvykstantiems ne tik suaugusiems, bet ir vaikams. Kada keliaujančiam vaikui būtina turėti COVID-19 neigiamą testą, o kuriems jų tenka grįžusiems dar ir izoliuotis – pokalbis su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Visuomenės informavimo specialiste Justina Petravičiene.Laidos pabaigoje – ne mažiau aktuali tema: akiniai nuo saulės. Pirkdami akinius nuo saulės specializuotuose optikos salonuose dažniausiai dėmesį kreipiame tik į gaminio kainą ir stilių. Tačiau praeidami pro akinių stendą turguje ar nespecializuotoje parduotuvėje sudvejojame – galbūt čia parduodami akiniai nieko verti ir akių nuo kenksmingų saulės spindulių neapsaugos. Mitas tai ar tiesa? Pokalbis su optimetrininke Božena Kuftin.Ved. Laura Adomavičienė

Sveikata. Atostogaudamas užsienyje susirgau COVID-19: kokios pagalbos galima tikėtis ir kaip išvengti neplanuotų išlaidų?

Kelias savaites iš Lietuvos nesitraukiantis karštis tampa rimtu iššūkiu aukštą kraujo spaudimą turintiems, širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems asmenims. Šios ligos yra vienos dažniausių Lietuvoje, jomis serga kone kas antras gyventojas nuo 45 erių metų. Medikai atkreipia dėmesį, kad per karščius šios ligos tik paūmėja, didėja insulto, infarkto rizika. Kardiologijos skyriuose per šias kelias tropines savaites pacientų skaičius pastebimai išaugo, kai kuriose ligoninėse, pavyzdžiui, Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, kardiologijos skyriuje laisvų lovų praktiškai nėra. Ar gali aukštą kraujospūdį turintis asmuo išvengti skaudžių karščio padarinių? Pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos medicinos klinikos docentu Gediminu Urbonu.Kita laidos tema – neatsargių poilsiautojų pajūryje tykantys pavojai. Gelbėtojai tikina, kad paplūdimiuose nuo pat ankstyvo ryto iki vėlumos poilsiautojų – tiršta, tad reikia turėti omenyje, kad esant vienoje vietoje tokiai masei žmonių gelbėtojams pastebėti skęstantį ar kaitroje sunegalavusį asmenį yra labai sudėtinga. Tinkamai prie jūros pasirūpinti savo ir šeimos narių sveikata pirmiausia yra mūsų pačių atsakomybė. Kokios dažniausios pajūrio poilsiautojų klaidos, galinčios ne tik sugadinti atostogas, bet ir kainuoti gyvybę? Pokalbis su Klaipėdos paplūdimių gelbėtojų vadu Aleksandru Siakki.Laidos pabaigoje apie krūties vėžį – daugiausia moterų gyvybių nusinešančią onkologinę ligą – bei apie savaitgalį Klaipėdoje vyksiantį šv. Magdalenos nakties renginį, skirtą krūties vėžio prevencijai skatinti. Pokalbis su Lietuvos krūties vėžio asociacijos valdybos pirmininke bei Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja chirurge dr. Agne Čižauskaite.Ved. Laura Adomavičienė

Sveikata. Karštyje tykantys pavojai: kaip turint padidintą kraujospūdį išvengti infarkto ir kodėl į pajūrį negalima neštis saldintų gėrimų

Didelis gyvenimo tempas, nuolatinis stresas gali sukelti nuovargį. Kada pakanka tiesiog pailsėti, o kada jau reiktų susirūpinti savo sveikata? Ir kaip neužsiimti savigyda? Pokalbis su šeimos gydytoja Jurga Dūdiene.Kita laidos tema – alkoholizmas. Kur riba tarp alkoholizmo ir saikingo alkoholio vartojimo? Pašnekovai Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius psichiatras daktaras Emilis Subata ir klinikinė toksikologė Gabija Mikulevičienė.Ved. Laura Adomavičienė

Sveikata. Kaip atskirti nuovargį nuo rimtesnės ligos?

Geriausi oficialiosios, liaudies ir alternatyviosios medicinos profesionalų patarimai apie teisingą gyvenimą – sveikos gyvensenos laidoje šeštadieniais 11.05 val. per LRT RADIJĄ.

hubhopper

Sveikata.

hubhopper