Lietuvos ūkininkų sąjunga išsirinko naują vadovą, buvusį Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos pirmininką, ūkininką Raimundą Juknevičių. Žemdirbių atstovas sieks, kad, pirmiausia, žemės ūkio sektoriui svarbūs sprendimai būtų priimami argumentuotai tariantis.„Sofos“ ūkininkai iš tiesų žemės nedirba, o tik deklaruoja jų nuosavybėje esančius plotus. Lengvas būdas gauti tiesiogines išmokas piktina prekinę žemės ūkio produkciją gaminančius ūkininkus.Iš miesto atvykus gyventi į kaimą, veiklų netrūksta. Rima Kučinskienė turi nedidelį mišrų gyvulininkystės ūkį, kuris yra labiau pomėgis nei pragyvenimo šaltinis. Ūkyje kartais vyksta ir edukacijos.Ved. Rūta Katkevičienė

Gimtoji žemė

Gimtoji žemė. Žemdirbių bendruomenė išsirinko naują lyderį

Tekselių veislės avis augina ir veisia dar nedaug augintojų. Gintautas Činskis iš Telšių rajono siekia populiarinti šią veislę ir skiria daug dėmesio šios veislės genofondo stiprinimui Lietuvoje.Vyriausybė pritarė viso pluoštinių kanapių augalo perdirbimui. Ar pavyks Lietuvai susigrąžinti prarastus investuotojus ir išplėsti kone perpus per metus sumažėjusius auginamos kultūros plotus?Gamtininko komentaras. Stumbrai yra didžiausi šiuo metu Lietuvos miškuose gyvenantys žvėrys. Kuo įdomus jų gyvenimas, pasakos panevėžietis gamtos mylėtojas, fotografas Algimantas Lūža.Ved. Rūta Katkevičienė.

Gimtoji žemė. Investicija į gerą genetinę medžiagą atsiperka

Žemos supirkimo kainos ir paramos ekologiniams ūkiams trūkumas lemia tai, kad beveik visa, išskirtinė, biodinaminiuose ūkiuose išauginta produkcija, eksportuojama į užsienį.Garbus amžius Šakių rajono gyventojai Julijai Macijauskienei netrukdo užsiimti įvairiomis veiklomis. Jubiliejaus proga moteris planuoja ir tapytų darbų parodą.Verta žinoti. Meškinis česnakas, pavasarį randamas gamtoje, labai vertingas augalas, tačiau specialistai ragina jo neskinti. Naudingąjį česnaką kiekvienas gali užsiauginti savo darže.Ved. Rūta Katkevičienė.

Gimtoji žemė. Lietuvoje užauginta vertinga ekologinė produkcija vietos neranda

Ūkininkai galės deklaruoti pasėlius jau pirmadienį, tačiau ne visi pareiškėjai yra gavę taisykles. Ekologinių ūkių asociacijos vadovas Saulius Daniulis tikina, kad taisyklių paskelbimas vėluoja kasmet.120 angusų veislės galvijų bandą Zarasų rajone Adomaukos kaime augina Martas Mikutavičius. Anot ūkininko, šis verslas didelių investicijų reikalauja pradžioje, o vėliau galima ir užsidirbti.Vaismedžiai ir vaiskrūmiai Šiaulių r. sodininkų Vandos ir Stasio Ralių medelyne auginami ir pirkėjus pasiekia vazonėliuose. Šiam sprendimui pritaria ir medelyne besidarbuojantis iš emigracijos grįžęs sūnus Kęstas.Ved. Regina Montvilienė

Gimtoji žemė. Ekologiniai ūkiai nesulaukia deklaravimo taisyklių

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad situacija dėl koronaviruso plitimo audinių ūkiuose išlieka sudėtinga. Iš viso aptikti 4 židiniai. Naujausias – Lazdijų r. Kuklių kaime, kur buvo auginama beveik 12 tūkst. audinių. Kas daroma, kad ligos plitimas būtų sustabdytas?Beveik 600 karvių laikanti, gerus primilžius gaunanti Šiaulių r. žemės ūkio bendrovė „Ginkūnų agrofirma“ tęsia senąsias, dar prieš šimtmetį grafų Zubovų pradėtas žalųjų veislės karvių pienininkystės tradicijas. Kodėl abejojama pieno sektoriaus ateitimi?Pandemija, griežti apribojimai dėl viruso plitimo praėjusiais metais skaudžiai paveikė Slovėnijos ekonomiką. Rimtų nuostolių patyrė šalies žemės ūkio sektorius: sumažėjo pieno ir jo produktų, kai kurių daržovių, vaisių kainos, krito vynų pardavimas.Ved. Regina Montvilienė

Gimtoji žemė. Audinių ūkiuose aptikti 4 pavojingos ligos židiniai

Urėdijų reforma buvusį eigulį Raimondą Vaičekauską vertė ieškoti kitos veiklos. Vaizdingame, miškų apsuptame Kadagynų kaime pasirinko mišrų ūkį ir dabar nesigaili. Neseniai karves ūkyje keitė mėsiniai galvijai, o ateityje žada laikyti dukart daugiau gyvulių.Vos 2 ha sodo įveisę Raseinių r. Girkalnio miestelio gyventojai Alma ir Vytautas Okockiai įrodė, kad darbštumas ir sumanumas leidžia pragyventi iš tokio ploto vaismedžių ir vaiskrūmių. Tik parduoti reikia ne žaliavą, o koncentruotus produktus. Tada verslas bus pelningas, o valgytojai įvertins išskirtinį skonį.Ved. Regina Montvilienė

Gimtoji žemė. Buvęs eigulys ryžosi ūkininkauti

Gausi sniego žiema, pavasarinis sniegas ant neįšalusios žemės pakenkė jautresnių veislių žiemkenčiams. Jie pagelto, pasidengė pelėsiu. Anot specialistų, javų pasėliams dar galima padėti akėjimu ir tręšimu.Verbas Vilniaus rajone riša Božena Novickienė ir dabar jų turi apie 1000. Šis amatas jos giminėje perduodamas iš kartos į kartą, o prasidėjo nuo prosenelio. Verbuškių kaime gyvenanti moteris kiekvienam siūlo pabandyti, nes tai atpalaiduoja ir ramina.Pavasarį pakėlę galvas į dangų dažnai pastebime ir išgirstame grįžtančių gervių pulkus. Tik dalis jų pasilieka ir peri Lietuvoje. Šiemet jas grįžtančias stebėjo ir nuotraukose užfiksavo panevėžietis gamtos mylėtojas ir fotografas Algimantas Lūža.Ved. Regina Montvilienė

Gimtoji žemė. Po žiemos suvargusiems pasėliams teks pagelbėti

Benediktinai iš Solesmes abatijos Prancūzijoje į Lietuvos Palendrių kaimą atsikraustė prieš du dešimtmečius. Naujai pastatytame vienuolyne dabar 14 brolių. Jie meldžiasi ir dirba; laiko bičių, renka žoleles ir daro eleksyrus, arbatas, gydomuosius tepalus, leidžia knygas. Džiaugiasi lankytojais ir linki visiems dvasinės ramybės, kurią pajusti padeda grigališkasis giedojimas.Šios Velykos buvo kitokios, kaip ir daugelio šeimų, taip ir Šiaulių rajono Ginkūnų gyventojos Irenos Šileikienės artimųjų suėjime. Šiemet prie šventės stalo susirinko žymiai mažiau žmonių. Tačiau Irenos marginti kiaušiniai (o jų vašku numargina per 100) jau papuošė ir Airijoje gyvenančio sūnaus šeimos stalą. Moteris tikisi, kad per kitas Velykas galės susitikti su visų vaikų šeimomis.Koronaviruso pandemija per šias Velykas visus privertė pamiršti išvykas į kitus rajonus aplankyti ir kartu švęsti su artimais, brangiais žmonėmis. Kitokios šios Velykos ir Raseinių rajono Berteškių bendruomenėje. Pasakoja jos pirmininkė Loreta Sirvidienė.Kiekviena gėlė išsiskiria savo forma ir spalva iš kitų. Kurios iš jų žiedas primena kobros galvą, o lapai – dramblio ausis? Pasakoja Kretingos muziejaus Gamtos skyriaus vedėja Jurgita Tertelienė.Ved. Regina Montvilienė

Gimtoji žemė. Benediktinai linki dvasinės ramybės

Artėjant įtempčiausių darbų sezonui, ūkininkai pastebi, kad lietuvių darbuotojų nebeužtenka, todėl siekiama jų prisikviesti iš užsienio. Kokie sunkumai bandant tai padaryti?Kokias kambarines gėles labiausiai mėgsta lietuviai?Miestietis Mindaugus Kožkus visada turėjo svajonę ūkininkauti. Apsispręsti vyrą paskatino pandemija, todėl dabar gali džiaugtis gamta, kuri jam – vertybė.Ved. Saulenė Pečiulytė

Gimtoji žemė. Ar bus kas skins obuolius sezono metu?

Praėjusių metų spalį šoktelėjusios grūdų supirkimo kainos užsidirbti padėjo ne visiems. Situacija buvo palanki tik tiems, kurie nebuvo sudarę išankstinių sutarčių ir turėjo grūdų laikymo talpų.Tautodailininkas, medžio drožėjas iš Zarasų rajono sako, kad žmogaus gyvenime svarbiausias įrankis yra šaukštas.Jungtinės Karalystės daržovių augintojai džiaugiasi, nes britai pradėjo vartoti daugiau daržovių.Ved. Saulenė Pečiulytė

Gimtoji žemė. Iš grūdų supirkimo uždirbo ne visi

Pandemija ir karantinas paveikė ir mėsinių galvijų auginimą. Lietuvos mėsinių galvijų augintojų asociacijos prezidentas Vytautas Barkauskas sako, kad sumažėjusios galvijų kainos ir jų mėsos vartojimas neigiamai veikia sektorių.Atšilus orams kyla sudžiūvusios žolės ir miškų gaisrai. Ir nors šiais metais dar ne visur spėjo ištirpti sniegas, ne vienas žolės plotas jau buvo nusiaubtas ugnies.Kaip sekasi smulkiam medienos apdirbimo verslui Šakių rajone?Ved. Saulenė Pečiulytė

Gimtoji žemė. Penktadaliu sumažėjusios kainos gąsdina galvijų augintojus

Pandemijos laikotarpiu kai kurie paukštininkystės ūkiai galvoja nutraukti veiklą, o štai į Šakių rajone esančią Balašaičių paukštidę prieš kelis mėnesius atvežta pirmosios 20 tūkst. vištų.Rietavo savivaldybės ūkininkė Virginija Vasiliauskienė jau daug metų tvarkosi pieno ūkyje. Sūrius spaudžia nuo ūkininkavimo pradžios, o jų gamybos paslapčių mokėsi iš mamos Aldonos Plataunienės.Kaip teisingai leisti sulą?Ved. Saulenė Pečiulytė

Gimtoji žemė. Pandemijos metu atsiranda ir naujų paukštininkystės ūkių

Pavasarį ištirpus sniegui reikia imtis vejos priežiūros. Kaip tai atlikti taisyklingai ir kokias priemones taikyti?Paneveržio kaime karves augina jau penkta ūkininkų Gylių karta. Dabar Utenos rajone esančiam ūkiui vadovauja Kęstutis Gylys, o jame tvarkytis padeda trys jo sūnūs.Kokios svogūninės gėlės jau žydi parkuose ir darželiuose?Ved. Saulenė Pečiulytė

Gimtoji žemė. Dabar pats laikas pasirūpinti sodybos veja

Afredas Bardauskas – agronomas, jau dešimtmetį savo ūkyje diegiantis tikslųjį ūkininkavimą. Tai kompleksas priemonių, leidžiančių tausoti dirvožemį, mažinti cheminių augalų apsaugos priemonių ir trąšų naudojimą. Taip tausojma gamta, mažinami gamybos kaštai ir tai ne tolima perspektyva, kaip numato Europos žaliasia kursas, o jau šiandiena.Prieš keletą metų jauni ūkininkai įkūrė kooperatyvą „Panevėžio aruodas“. Dabar jame 30 narių, bendras dirbamas plotas 10 000 ha. Kas lėmė sėkmę, kokia kooperatyvų perspektyva? Kalba ūkininkai Simonas Barzda, Donatas Tumas ir Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos pirmininkas Dainius KižauskasVed. Arvydas Urba

Gimtoji žemė. Tikslusis ūkininkavims jau praktikoje

Bendrovė “Vasaknos” kasmet užaugina kelis šimtus tonų karpių, eršketų ir kitų žuvų. Didžioji jų dalis realizuojama šalyje, bet produkcija ir eksportuojama į Estiją, Latviją, Baltarusiją. Tačiau dėl dabar taikomų ribojimų bendrovės apyvarta sumažėjo trečdaliu, dalis darbuotojų prastovose. Apie pandemijos įtaką verslui ir kasdienius darbus pasakoja ūkio vadovas Algirdas Šiukščius.EK „Žaliojo kurso“ politikai sukurti tvaresnį žemės ūkį pritaria ir Europos augalų apsaugos pramonė, dažniausia užsiimanti cheminių augalų apsaugos produktų gamyba. Kokių priemonių jau imtasi, kodėl kyla abejonių? Pokalbis su Lietuvos augalų apsaugos asociacijos vadove Zita Varanavičiene ir Baltijos aplinkos forumo specialistu Gražvydu Jegelevičiumi.Kavinė šalia karvių fermos! O visi lankytojai turi galimybę apžiūrėti gyvulius ir pavaikščioti virš jų speciai įrengtais takais. Tai kol kas įmanoma tik Olandijoje. O kodėl ne Lietuvoje? Kazimiero Jucevičiaus pasakojimas.Ved. Arvydas Urba

Gimtoji žemė. Pandemija trečdaliu mažina pajamas žuvininkystės ūkyje

Senas tradicijas turinti, viena populiariausių Lietuvos radijo laidų skirta ne tik kaimo, bet ir miesto žmonėms, norintiems geriau žinoti žemdirbių ir maisto pramonės aktualijas bei perspektyvą, nepamiršti krašto tradicijų ir papročių. Darbo dienomis 06.07 val. per LRT RADIJĄ.

hubhopper

Gimtoji žemė

hubhopper