Kadaise Naujoji Vilnia prasidėjo nuo pramonės ir geležinkelio. Pramonė traukėsi su besibaigiančiu sovietmečiu, o dabar rajonas pamažu vis labiau atrandamas naujai. Paskutiniais metais stiprėja Naujosios Vilnios bendruomenė, į apleistus gamyklų pastatatus keliasi menininkai ir amatinininkai, į praeities čia paliktus lobius – objektus ir istorijas, atsigręžia vis daugiau žmonių, o čia seniai gyvenantys žmonės visą laiką įžvelgė vietos privalumus. Laidoje pažintis su Naująja Vilnia čia gyvenančių žmonių akimis.Autorė Vita Ličytė

Radijo dokumentika

Radijo dokumentika. Atgimstanti Naujoji Vilnia

Moteris skusta galva ir vyrišku kostiumu, šmaikščios kompozicijos su seserimis ir mylimosiomis – tai tik dalis neseniai atrasto Veronikos-Vėros Šleivytės (1906-1998) fotografijų archyvo, gausiausiai pildyto praėjusio amžiaus ketvirtame dešimtmetyje. Ką pasakoja šios fotografijos, laiškai, Vėrą Šleivytę pažinoję ir šiandien atrandantys žmonės?Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Radijo dokumentika. Asmenukės iš tarpukario: Vėros Šleivytės fotografijos

Šiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame prisiminti pasakojimus iš ciklo apie Lietuvos miestelius – štetlus – kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai.Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Vita Ličytė pasakoja apie Šeduvos žydų gyvenimą iki Holokausto bei jų paliktus pėdsakus miestelio panoramoje ir žmonių atmintyje.Šeduvoje kaip ir daugybėje kitų Lietuvos miestų ir miestelių virė įvairiatautis, įvairiakalbis, spalvingas gyvenimas. Tačiau Holokaustas sunaikino ne tik didelė dalį štetlą, bet ir beveik visiškai ištrynė žydų atminimą.Autorė Vita Ličytė

Radijo dokumentika. Ciklas „Prarasti štetlai“ | Šeduva (2016) שאַדעווע

2002-ųjų lapkritį, praėjus metams po JAV invazijos į Afganistaną, prie amerikiečių pajėgų prisijungė ir Lietuvos kariai. Vėliau šalis įsitraukė į daugiau NATO misijų, pradėjo vadovauti Goro provincijos atkūrimo grupei (PAG).Taip apie 5 tūkst. Lietuvos karių pakaitomis Afganistane praleido beveik 20 metų ir tai tapo didžiausia šalies karine misija.Radijo dokumentikoje pirmųjų misijų kariai pasakoja, kad norėjo pamatyti „kaip viskas vyksta iš tikrųjų“ ir „pritaikyti žinias praktikoje“, o kartu prisipažįsta, kad susidūrus su realybe tas požiūris dažnai keitėsi.Autorė Sigita Vegytė

Radijo dokumentika. Jie vyko padėti. Lietuvos kariai Afganistane

Šiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame prisiminti pasakojimus iš ciklo apie Lietuvos miestelius - štetlus - kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai.Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Vita Ličytė pasakoja apie Zarasų krašo žydus, kaip sugyveno žydų ir lietuvių bendruomenės, koks prieškario Zarasų krašto vaizdas išliko čia augusių atmintyje ir kaip dabar pagerbiamas žydų atminimas.Iš Zarasų krašto pasitraukusių ar Holokaustą išgyvenusių žydų palikuonys neslepia nostalgijos Zarasų kraštui – ežerams, miškams ir lengvam, nerūpestingam gyvenimui. Tai vienija ir visuose miesteliuose kalbintus gyventojus, kurie patys kuria iniciatyvas primirštai istorijos daliai prisiminti.Autorė Vita Ličytė

Radijo dokumentika. Ciklas „Prarasti štetlai“ | Zarasų kraštas (2016) עזשערעני

Juozas Tallat-Kelpša – muzikas visuomenininkas, kurio indėlis Lietuvos muzikai – nenuginčijamas. Tačiau šis kūrėjas pelnytai ar nepelnytai nustumtas į muzikos istorijos paraštes. Nustumtas dėl to, kad buvo palankus sovietinei valdžiai arba bent jau dėl to, kad jai nesipriešino. Prie praeities herojų laikui bėgant prisiliečia naujos istorikų kartos ir turi pasiūlyti vis kitą požiūrio kampą, tačiau asmenybių neteisia ir nestigmatizuoja.Minint Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metus, laidoje gilesnis žvilgsnis į totoriškų šaknų turintį Juozą Tallat-Kelpšą.Autorė Rūta Dambravaitė

Radijo dokumentika. Juozas Tallat-Kelpša

Dalis jaunų lenkių dėl skirtingų priežasčių šiandien neplanuoja susilaukti vaikų. Vienos taip pasirenka dėl karjeros, kitos vaikams ateities nemato pasaulyje, kuriam gresia klimato katastrofa, o kitos sako, kad paprasčiausiai nenori būti mamomis.Tačiau Lenkijoje jos tokio pasirinkimo - legaliai - dažniausiai neturi.Nepriklausomos Lenkijos radijo stoties „Radio 375“ dokumentikos kūrėja Agnieszka Szwajgier klausia: ką reiškia nenorėti būti mama šalyje, kuri nesuteikia moteriai tokio pasirinkimo?Šis pasakojimas yra tarptautinio Åke Blomström vardo apdovanojimo baigiamasis darbas.Dokumentiką išvertė ir adaptavo Sigita Vegytė

Radijo dokumentika. O jeigu aš nenoriu?

Per pastaruosius kelis mėnesius daugiau nei 3000 žmonių neteisėtai kirto Lietuvos sieną ir čia pasiprašė prieglobsčio. Dauguma jų Irako piliečiai, keli šimtai atvyko iš Kamerūno ir Kongo.Neeilinė situacija paskatino mintimis sugrįžti į 2015 m., kai Europoje buvo kilusi vadinamoji pabėgėlių krizė. Tada dauguma pabėgėlių ir migrantų bėgo nuo karo ir persekiojimo Sirijoje. O į Lietuvą atvyko 334 žmonės, beveik dešimt kartų mažiau nei šiais metais.Kaip ir šiandien, taip ir prieš šešerius metus, kilo panašios diskusijos apie visuomenės ir institucijų norą ir pasiruošimą priimti į Lietuvą atvykstančius žmones.2015 m. LRT RADIJAS parengė dokumentikos ciklą apie migraciją ir integraciją „Sienos ir žmonės“. Kviečiame išgirsti vieną šio ciklo pasakojimų. Adomas Šimkus prieš šešerius metus susitiko su žmonėmis, kuriems prieglobstis Lietuvoje buvo suteiktas kiek anksčiau. Jis domėjosi, kas šie žmonės, iš kur jie atvyko bei kaip jiems tada sekėsi Lietuvoje?Autorius Adomas ŠimkusVisi ciklo „Sienos ir žmonės“ pasakojimai čia: https://www.lrt.lt/tema/sienos-ir-zmones

Radijo dokumentika. Ciklas „Sienos ir žmonės“ | Pabėgėliai Lietuvoje (2015)

Šiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame prisiminti pasakojimus iš ciklo apie Lietuvos miestelius - štetlus - kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai.Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Indrė Anskaitytė pasakoja apie tai, kaip prieš karą atrodė Kelmė, kaip žydai ir lietuviai sugyveno tarpusavyje ir kaip dabar miestelis atsimena savo buvusius kaimynus.Autorė Indrė Anskaitytė

Radijo dokumentika. Ciklas „Prarasti štetlai“ | Kelmė (2016) קעלם

Keturios Italijoje gyvenančios lietuvės dalinasi istorijomis, kurios artimos daugeliui pasaulio lietuvių - apie gimtosios šalies ilgesį, jausmą, kad esi baudžiamas už tariamą išdavystę ir laukimą, kai viskas bus kitaip.Pasakoja Ramunė Kupšytė, Indrė Sorokaitė, Daiva Lapėnaitė ir Ugnė Gelgotaitė.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Radijo dokumentika. Pilietybė kaip meilė ir kaip bausmė

Apie miestelio sinagogą Liudvikas Markuntavičius kalba tarsi apie brangų žmogų – su rūpesčiu ir atidumu. 83-ejų metų Žiežmarių gyventojas yra vienas iš keleto, kurių pastangomis išliko bene didžiausia pasaulyje medinė žydų šventovė.Sovietmečiu sinagoga buvo paversta sandėliu, o po Nepriklausomybės atkūrimo ilgus metus stovėjo užkaltais langais. Tačiau ir prastos būklės ji sulaukdavo lankytojų, ieškančių savo protėvių pėdsakų.Garso pasakojimas iš Žiežmarių ne tik apie jį – sinagogos raktininką. Kokią poziciją pasirinkti žmogui, stovinčiam greta radikalių istorinių įvykių? Liudviko šeima per Holokaustą po namu esančioje bulvių duobėje slėpė ir išsaugojo trylika žydų. Akimirkos, kai būdamas vaikas Liudvikas jiems pranešė apie nacių pasitraukimą, jis sako nepamiršiąs niekados. Po karo jo šeimos namai tapo štabo prieglobsčiu ten veikusiam partizanų būriui.Autoriai Artūras Morozovas ir Vita LičytėArtūro Morozovo nuotrauka

Radijo dokumentika. Žiežmarių sinagogos raktininkas

Šiemet minime Holokausto pradžios Lietuvoje 80-metį. Todėl kviečiame išgirsti pasakojimą iš mūsų ciklo apie Lietuvos miestelius - štetlus - kuriuose iki Antrojo pasaulinio karo daugiausia gyveno žydai.Prieš penkerius metus sukurtoje dokumentikoje Audra Girijotė pasakoja apie vieną garsiausių pasaulyje štetlų - Eišiškes, Šalčininkų rajono miestelį, kurio vardą žino milijonai žmonių pasaulyje. Ne tik vardą, bet ir kadaise buvusio pasaulio veidus.Autorė Audra Girijotė

Radijo dokumentika. Ciklas „Prarasti štetlai“ | Eišiškės איישישאָק (2016)

Baigus 12 klasių atsiveria trumputis laiko tarpas, kai visiškai nežinai, kas laukia ateityje. Gali tik iš visų jėgų stengtis, svajoti ir viltis, kad išeis kaip tik galima geriausiai.Trumpam įsmukus į penkių egzaminams besiruošiančių abiturientų gyvenimus, tampa šiek tiek aiškiau, kaip atrodė paskutinieji metai gimnazijoje per karantiną.Apie ką dvyliktokai svajoja, ko ruošiasi siekti ir kaip jų akimis gyventi yra verta?Autorė Rūta Dambravaitė

Radijo dokumentika. Baigiau 12 klasių

Šiemet 95 metai sukanka ne tik Lietuvos radijui, bet ir pirmajai oficialiai orų prognozei Lietuvoje. Kaip keičiantis klimatui kinta mūsų gebėjimas nuspėti orus? O kas ateityje laukia radijo?Klimato, orų ir radijo istorijų apžvalga bei prognozės su radijo klausytojais Alfonsu Navicku (1926-2021) ir Emilija Juzeliūnaite, meteorologu dr. Gintautu Stankūnavičiumi, klimato apžvalgininku Silvestru Dikčiumi ir ateities šaukliu tituluojamu menininku, tekstų kūrėju ir atlikėju Žygimantu Kudirka.Autorės Vita Ličytė ir Vaida PilibaitytėArtūro Morozovo nuotrauka

Radijo dokumentika. O dabar apie orus

Kai 2020-ųjų pavasarį sunkiai susirgo Indrės mama, dėl koronaviruso pandemijos Lietuvoje buvo ką tik paskelbtas pirmasis karantinas. Ekstremalios padėties sąlygomis buvo draudžiama lankyti artimuosius ligoninėse ir organizuoti įprastas laidotuvių apeigas.„Negalėjai atsisveikinti, negalėjai lankyti, negalėjai pasikalbėti – tai buvo sunkiausia“, – prisimena ji.Praėjus dviem mėnesiams po mamos mirties, Indrė pasakoja, ką išgyveno jos šeima, tuo metu išlydėdama artimą žmogų į paskutinę kelionę.Autorės Sigita Vegytė ir Vaida Pilibaitytė

Radijo dokumentika. Mano atsisveikinimas su mama

Gilesnis žvilgsnis į žmones, gyvenimą, istoriją bei šiandieną Lietuvoje ir pasaulyje. Iš lėto, neskubant, tarsi renkant dėlionę iš garsų, idėjų, patirčių ir emocijų piešiamas gyvas ir tikroviškas visuomenės paveikslas. LRT RADIJO autorių pasakojimai įvertinti ne vienu apdovanojimu Lietuvos radijo ir televizijos laidų konkurse „Pragiedruliai“ ir nominuoti tarptautiniame festivalyje PRIX EUROPA.

hubhopper

Radijo dokumentika

hubhopper