Šįkart apie triukšmo taršą. Vilniaus mieste didžiausią jos dalį sudaro autotransporto triukšmas.Koks triukšmo poveikis sveikatai? Kokių priemonių žmones apsaugoti nuo triukšmo imasi savivaldybė ir kitos institucijos? Ir ką galime padaryti kiekvienas, kad triukšmo būtų bent šiek tiek mažiau?Autorė Inga Janiulytė-TemporinJuliaus Kalinsko nuotrauka

Vienkartinė planeta

Vienkartinė planeta: mažiau triukšmo

Nacionalinio miškų susitarimo dalyviai rugsėjo pabaigoje pateikė savo vizijas, kaip galėtų atrodyti miškų ateitis. Daugelis jų sako atradę bendrą vardiklį. Nors ir nėra tikri, kaip pavyks susitarti dėl galutinių formuluočių, galbūt lemsiančių miškų ateitį trisdešimčiai metų į priekį.Antroje laidoje apie šį procesą taip pat aiškinamės, kaip atsirado Alternatyvioji klimato kaitos grupė, ko siekia Prigimtinės kultūros ir kultūros paveldo bei Turizmo ir rekreacijos miškuose sektorinės grupės.Pirmoji laida: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000162577/vienkartine-planeta-kur-nuves-nacionalinis-misku-susitarimasAut. Inga Janiulytė-Temporin.Irmanto Gelūno nuotrauka

Vienkartinė planeta: apie skirtingai suprantamą pusiausvyrą miškuose

Pirmą kartą Lietuvos pažangą aplinkosaugoje įvertinusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija atkreipia dėmesį į vis augančią transporto taršą.Vyriausybė pripažįsta, kad mūsų priklausomybė nuo taršių automobilių kelia pavojų sveikatai. Bet kartu sako, kad iššūkiai šioje srityje irgi pernelyg dideli, kad galėtume tikėtis greitų sprendimų.Tuo metu neigiamą oro taršos poveikį žmonių sveikatai tyrinėjanti Rūta Aldonytė ieško, kas padėtų jį sumažinti. Ir atsakymų randa gamtoje.Autorė Vaida Pilibaitytė

Vienkartinė planeta. Kaip apsisaugoti nuo žudančios oro taršos?

„Man yra įdomiausia, kaip tuščią erdvę paversti geidžiamiausia erdve, tai yra: mažinti vartojimą, mažinti atrodymą, mažinti daiktus", – sako skulptorė Aušra Jasiukevičiūtė, Žemės ir aplinkos meno parodoje pristačiusi darbą „Kultūra – Gamta“ .Apie išteklius tausojantį, gamtoje suyrantį ir kraštovaizdį kitaip pamatyti skatinantį meną taip pat pasakoja parodų organizatorė Inga Raubaitė ir skulptorius Arvydas Ališanka.Autorė Inga Janiulytė-TemporinŽilvino Višinsko nuotrauka.

Vienkartinė planeta. Kokią žinutę siunčia žemės ir aplinkos menas?

Oficialios statistikos duomenimis, 26,7 proc. šeimų Lietuvoje neišgali pakankamai šildytis savo būsto. Dėl to dalis žmonių šąla, o kiti, gyvenantys nerenovuotose daugiabučiuose, dažnai priversti mokėti dideles sumas, bet šilumą išleisti pro atidarytą langą, taip šildydami klimatą.Energetinio skurdo (nepritekliaus) mastas Lietuvoje vienas didžiausių Europos Sąjungoje, blogesnė padėtis tik Bulgarijoje. Ši problema tampa dar aktualesnė, kai pranešama apie prognozuojamas didesnes šildymo kainas.Laidoje apie tai, kaip Lietuva sprendžia energetinio nepritekliaus problemą ir kaip būtų galima paskatinti efektyvesnį energijos naudojimą.Autorė Sigita Vegytė

Vienkartinė planeta. Šildyti namus, o ne klimatą: kas yra energetinis skurdas

Žaliasis viešasis pirkimas – tai procesas, kai valdžios institucijos siekia pirkti prekių, paslaugų ir darbų, per visą būvio ciklą darančių mažesnį poveikį aplinkai, palyginti su tokios pat paskirties prekėmis, paslaugomis ir darbais, kurie būtų perkami įprastai. Šį žaliųjų viešųjų pirkimų apibrėžimą pateikia Europos komisija.Aplinkos ministerija užsibrėžė ambicingą tikslą – iki 2023 metų pasiekti, kad visi viešieji pirkimai Lietuvoje būtų žali. Šiuo metu viešųjų žaliųjų pirkimų atliekama vos 5 procentai.Laidos pašnekovai pasakoja apie tai, kaip ši sistema tobulinama Lietuvoje, kam ji aktuali ir kokios naudos galėtų atnešti ateityje.Autorė Rūta Dambravaitė

Vienkartinė planeta. Žalieji viešieji pirkimai

Valgyti ekologiškai užaugintą produkciją norėtų veikiausiai visi. Tačiau net nusprendus skirti ekologiškiems produktams didesnę savojo biudžeto dalį, kartais gali kilti klausimų – ar tai tikrai ekologiška? Arba norint įsigyti skirtingų rūšių produktų gali tekti apkeliauti ne vieną ūkį.Nepaisant to, ekologiškai šalies ūkiuose užaugintą ir pagamintą produkciją miestų gyventojams įsigyti darosi vis lengviau. Vienas tai lemiančių veiksnių – ekologinis sertifikatas. Šiemet supaprastinus tvarką, pagal kurią maitinimo įstaiga gali gauti ekologinį sertifikatą, duris sostinėje atvėrė pirmoji ekologiška kavinė „Žaliuomenė“.Autorė Rūta Dambravaitė

Vienkartinė planeta. Sertifikuota ekologija

Aplinkos ministerija pasitelkė naują metodą tam, kad suprastų, kaip toliau formuoti miškų politiką. Jis grįstas visų suinteresuotų pusių įtraukimu, įsiklausymu ir konkretaus rezultato siekiu.Kaip sekasi laikytis šių principų? Ir kokių pokyčių siekia proceso dalyviai, atstovaujantys ekonominius, ekologinius ir socialinius interesus?Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Vienkartinė planeta. Kur nuves Nacionalinis miškų susitarimas?

Nuo 2018 m. iki šių metų pradžios Lietuvos aplinkosaugininkų iniciatyva teršėjams iškelta 19 bylų, o apskaičiuota žala aplinkai siekia beveik 90 mln. eurų. Daugiau kaip pusę sumos vasarį sudarė Aplinkos apsaugos departamento patikslintas civilinis 48 mln. eurų ieškinys bendrovei „Grigeo Klaipėda“.Tiesa, tai nereiškia, kad tokias sumas ir pavyks išieškoti. Specialistai sako, kad maždaug kas antras pažeidėjas aplinkai padarytą žalą atlygina gera valia. Likę atvejai keliauja į teismą, kur ieškinio sumą tikimasi sumažinti.Tuo metu pernai atliktas Valstybės kontrolės auditas parodė, kad Lietuva aplinkai saugoti vidutiniškai skiria 2,5 karto mažiau nei kitos Europos Sąjungos šalys. Be to, daugiau kaip pusė fiksuoto finansavimo programos lėšų lieka nepanaudota.Autorė Vaida Pilibaitytė

Vienkartinė planeta. Kiek kainuoja aplinkos tarša?

„Nesvarbu, kaip toli begyventume nuo pakrantės, vandenyno ekosistemų būklė veikia visų mūsų gyvenimus“, – skelbia šį pavasarį startavusi pirmoji Lietuvoje vandenynų edukacijos platforma „Pobangom.lt“.Kodėl mums turi rūpėti ne tik Baltijos jūros švara, bet ir vietos, kuriose blykšta koralai bei dainuoja kuprotieji banginiai? Pokalbis apie tai ir daugiau su platformą kuriančiomis vandenyno entuziastėmis – Barselonos universiteto okeanografijos ir jūros aplinkos valdymo magistro studente Greta Stukonyte bei ką tik aplinkos mokslų, politikos ir valdymo magistrą Centriniame Europos universitete baigusia Rimante Balsiūnaite.Autorė Inga Janiulytė-Temporin

Vienkartinė planeta. Toks svarbus vandenynas

Šiemet minimos 250-osios dvasininko ir botaniko Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos gimimo metinės. Laidoje pokalbiai apie Lietuvos botanikos tėvu pramintą Pabrėžą ir jo palikimą, iš kurių vienas vertingiausių – tai botanikos veikalas „Taislius augyminis“ (augalų sistema).„Jurgis Ambraziejus Pabrėža buvo universalus, darbštus, nuoširdus žmogus. Jis domėjosi įvairiomis mokslo sritimis – tai teologijos, filosofijos, gamtos, medicinos, farmacijos, farmakognozijos, geografijos, istorijos, dailės, teisės. Jis vykdė švietėjišką, praktinę ir taikomąją veiklą. Paliko unikalius rankraščius“, - sako Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo Vaistinių ir prieskoninių augalų kolekcijų sektoriaus vedėja, vyresnioji mokslo darbuotoja prof. habil. dr. Ona Ragažinskienė.Autorė Rūta Dambravaitė

Vienkartinė planeta. Jurgis Ambraziejus Pabrėža

Šių metų liepą ES įsigaliojo Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva, uždraudžianti tuos vienkartinius plastiko gaminius, kurie yra retai perdirbami ir sudaro didelę dalį paplūdimiuose randamų šiukšlių. Tai – visi skaidaus plastiko gaminiai, vienkartiniai stalo indai ir įrankiai, šiaudeliai ir gėrimų maišikliai, maisto tara iš putų polistireno, kosmetiniai krapštukai ir oro balionėlių lazdelės.Nors viešoje erdvėje netrūksta džiaugsmingų pranešimų iš aplinkosaugos entuziastų, panašu, kad vienkartinio plastiko eros pabaigą skelbti dar anksti.Vienkartinio plastiko mažinimo direktyva priimta prieš trejus metus, bet į Lietuvos teisės aktus taip ir nebuvo perkelta, o prekybininkams leidžiama išparduoti anksčiau įsigytų prekių likučius. Be to, nemažos dalies plačiai naudojamų vienkartinių indų ir pakuočių – pavyzdžiui plastikinių ar plastiku dengtų popieriaus puodelių gėrimams bei PET butelių – direktyva neuždraudžia, tik liepia paženklinti bei numato jų sudėtyje didinti perdirbto plastiko kiekį.Dalis gamintojų naujuose reikalavimuose pasigenda aiškumo, o ekspertai – įžvelgia spragų, sudarančių sąlygas teisės aktą apeiti.Autorė Vaida Pilibaitytė

Vienkartinė planeta. Ar ateina vienkartinio plastiko eros pabaiga?

Intensyvi žemdirbystė, trąšų ir pesticidų naudojimas, urbanizacija, pramonė, transportas ir kitos žmogaus ūkinės veiklos sukelia įvairius dirvožemio degradacijos procesus. O tai nulemia ir mažėjantį jo derlingumą. Dirvožemis – mūsų maisto produktų šaltinis, jo kokybė nulemia ir produktų kokybę, todėl esame priklausomi nuo dirvožemio.Laidoje pokalbiai apie Lietuvos dirvožemio būklę ir kokiais būdais turime tausoti šį ribotą gamtos išteklių.Laidos pašnekovai: Aplinkosaugos koalicijos ekspertė Karolina Gurjazkaitė, Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros doc. dr. ir Lietuvos dirvožemininkų draugijos pirmininkas Jonas Volungevičius, ekologinio ūkio savininkas Valentinas Genys.Autorė Rūta Dambravaitė

Vienkartinė planeta. Dirvožemio tausojimo pamokos

„Italijoje daryti moksliniai tyrimai ir buvo nustatyta, kad teritorijose, kuriose didesnis miškingumas, COVID-19 susirgimų yra mažiau, o ir tų susirgimų simptomai mažesni, – pastebi gamtininkais ir kino režisierius Mindaugas Survila. – Mes dar nežinome, kas gyvena tuose miškuose, ir net nežinome, kaip tos rūšys padės žmonijai išlikti. Ir mes tikrai dėl šių priežasčių neturime teisės atimt iš ateities kartų šitų gyvybės formų, nes jeigu vienąkart išnyks viskas, nebeatstatysi“.Už filmą „Sengirė“ jis neseniai apdovanotas Prezidento Valdo Adamkaus vardo premija. Birželio 5-ąją, Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną, po 16 metų pertraukos, ji vėl įteikta Kaune už reikšmingus pasiekimus aplinkosaugoje.Ta proga susitikome pasikalbėti apie įvertinimo reikšmę, neblėstančią filmo sėkmę, pirmuosius „Sengirės fondo“ metus ir hektarus, o taip pat tai, kas padeda Mindaugui mąstyti ne dešimtečiais, o šimtmečiais į priekį.Autorė Vaida PilibaitytėArtūro Morozovo nuotrauka

Vienkartinė planeta. Žvelgiantis šimtmečius į priekį

Po 14-ikos metų pertraukos išleista nauja Lietuvos raudoniji knyga. Aplinkos ministerijos leidinį rengė beveik 50 mokslininkų ir gamtininkų daugiau kaip 4 metus.Apžvelgę pokyčius saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąraše, dėmesį laidoje sutelksime į vieną mažiausiai tyrinėtų sričių – grybus ir kerpes.Pašnekovės: Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė ir botanikė, biomedicinos mokslų daktarė, Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja Jurga Motiejūnaitė.Autorė Rūta Dambravaitė

Vienkartinė planeta. Raudonoji knyga

LRT RADIJO laida apie tokį gyvenimą planetoje, kad jos išteklių užtektų visiems.

hubhopper

Vienkartinė planeta

hubhopper